Ką ši vasara padovanos Tau?

Labas,

Prieš viską, ką šiandien noriu Tau parašyti, noriu pasidalinti tuo, ką jaučiu.

Labai dažnai skaitau žinutes, laiškus ir pasidalinimus. Kartais taip stipriai susijungiu su jais, kad per kūną nueina šiurpas, o akyse kaupiasi laimės ašaros.

Bet man gera.

Gera žinoti, kad kažkur kažkas rytą pradeda su kakava.

Kad kažkas po sunkios dienos pagaliau sustoja.

Kad leidžia sau pailsėti.

Kad atranda daugiau laiko sau, savo šeimai, savo mintims ar savo svajonėms.

Kai pakuoju siuntas, dažnai pagaunu save besišypsančią.

Kai matau užsakytus du puodelius, iš karto įsijungia vaizduotė.

Galvoju, kaip gera, kad du žmonės gers kakavą kartu.

Galbūt vieną vakarą jie sėdės terasoje.

Stebės saulėlydį.

Juoksis.

Kalbėsis apie gyvenimą.

O gal tiesiog tylės.

Ir tame bus tiek daug jaukumo.

Todėl kartais net įdedu mažą dovanėlę.

Ne todėl, kad reikia.

O todėl, kad norisi.

Norisi, kad ši patirtis būtų dar šiltesnė.

Dar jaukesnė.

Dar labiau pripildyta meilės.

Todėl šiandien pirmiausia noriu pasakyti:

Ačiū.

Ačiū, kad esi šio romano dalis.

Nes kartais sustoju ir pagalvoju, kad kartu kuriame kažką daugiau.

Daugiau nei produktą.

Daugiau nei verslą.

Daugiau nei kakavą.

Mes kuriame daugiau šilumos.

Daugiau tikrumo.

Daugiau jautrumo.

Daugiau sustojimo.

Daugiau gyvų pokalbių.

Daugiau meilės.

Ir kartais pagalvoju, kad ši mūsų bendra kūryba yra mažas rojus žemėje.

O dabar apie vasarą…

Vasara man visada buvo ypatinga, nes gyvenu prie jūros.

Vos tik ateina birželis, ore atsiranda kažkoks nepaaiškinamas jausmas.

Tarsi gyvenimas pasidaro truputį lengvesnis.

Klaipėdiečiai mane supras.

Vos tik pasirodo daugiau saulės, žmonės anksčiau pabėga iš biurų, po darbų lekia prie jūros.

Miestas pradeda gyventi kitaip.

Gatvės prisipildo turistų.

Krantines nusėja laivai.

Kavinėse daugiau juoko.

Vakaruose daugiau muzikos.

O žmonių veiduose daugiau šypsenų.

Atrodo, kad visas miestas pradeda kvėpuoti lėčiau ir lengviau.

Ir man tai labai patinka.

Vasara man kvepia braškėmis.

Gėlėmis.

Saulės įšildyta žole.

Jūra.

Ir tuo ypatingu jausmu, kai grįžęs iš paplūdimio dar kelias dienas namuose visur randi smėlio.

Ant grindų.

Rankinėje.

Automobilyje.

Ir net nesinori jo iš karto išvalyti.

Nes jis primena, kad gyvenimas vyksta.

Kad daugiau laiko skyrėme patyrimams nei tvarkymuisi.

Ir man atrodo, kad vasarą taip ir turi būti.

Dar vasara man yra ta akimirka, kai apsivelki lengvą, vėjyje plazdančią suknelę.

Arba mėgstamiausius lino marškinius.

Kai oda dar saugo saulės šilumą.

Kai niekur nesinori skubėti.

Kai atrodo, kad gyvenimas vyksta truputį švelniau.

Truputį lengviau.

Truputį gražiau.

Galbūt todėl vasarą taip lengva įsimylėti.

Kartais žmogų.

Kartais miestą.

Kartais save.

O kartais patį gyvenimą.

Ir man atrodo, kad visos šios meilės yra vienodai svarbios.

Nes vasara ir yra vienas didelis romanas.

Kiek daug istorijų gimsta šiuo metų laiku.

Kiek daug netikėtų susitikimų.

Kiek daug naujų pažinčių.

Kiek daug spontaniškų sprendimų.

Kiek daug pirmų kartų.

Kai kuriems šis romanas trunka tris mėnesius.

Kai kuriems vieną vakarą.

O kai kuriems prasideda visai netikėtai ir pakeičia visą gyvenimą.

Vakar važiuodama nuo jūros pagavau save besišypsančią.

Be jokios ypatingos priežasties.

Tiesiog todėl, kad gera.

Per kūną nubėgo toks pažįstamas jausmas.

Lengvumas.

Dėkingumas.

Ramybė.

Ir pagalvojau:

„Norėčiau visą vasarą jausti būtent taip.

Taip paprastai ir lengvai.

Taip gera tiesiog būti.

Gyventi.

Ir niekur neskubėti.“

O aš jau daug metų pirmą vasaros dieną pasitinku beveik vienodai.

Pasidarau kakavos.

Uždegu mėgstamiausią smilkalą.

Prisipildau namus kvapų.

Susikuriu sau mažą rojų.

Ir užduodu gyvenimui vieną klausimą:

„Na ką, vasara, ką šiemet man padovanosi?“

Ir tada paleidžiu kontrolę.

Nebandau visko suplanuoti.

Nebandau visko numatyti.

Nebandau visko suprasti.

Tiesiog leidžiuosi į gyvenimą.

Nes pačios gražiausios istorijos dažniausiai nutinka tada, kai jų neplanuoji.

Todėl šią vasarą noriu Tau palinkėti ne būti tobulam.

Ne būti tobulai.

O būti gyvam.

Kvailiok.

Šok.

Dainuok.

Juokis iki ašarų.

Įsimylėk.

Leiskis į nuotykius.

Keisk planus be jokios sąžinės graužaties.

Nebijok suklysti.

Nebijok gyventi.

Pasikviesk stebuklus.

Nes jie mėgsta žmones, kurie palieka jiems vietos ateiti.

Tu tik atsiduok.

Ir pasitikėk.

O kad būtų truputį drąsiau leistis į savo vasaros romaną, dovanoju Tau 12 % nuolaidą neakcinėms prekėms.

NUOLAIDOS KODAS: VASARA12

O rudenį parašysiu Tau dar kartą.

Ir priminsiu sustoti.

Pasidaryti kakavos.

Prisėsti ramybėje.

Ir pasidžiaugti visu tuo, ką ši vasara Tau padovanojo.

O gal ir truputį paraudonuoti prisiminus vieną kitą istoriją.

Nes kartais laimė slepiasi ne dideliuose įvykiuose.

O mažuose momentuose, kurių tuo metu net nepastebime.

Todėl iki tol…

Gyvenk.

Mylėk.

Tikėk.

Ir leisk gyvenimui Tave maloniai nustebinti.

Su meile,

Evelina